Keli tūkstančiai atvirukų, atvirlaiškių ir religinių paveikslėlių, per 38 metus onuškietės Elenos Blažienės surinktų iš galybės žmonių, – tikras istorijos lobynas ir susirašinėjimo, sveikinimų tekstų enciklopedija. Atsiųsti iš Sibiro, Amerikos, pačių įvairiausių Lietuvos vietovių, piešiniais ir nuotraukomis atspindintys laikotarpį, svarbiausius įvykius ir žmonių susirašinėjimo bei sveikinimo tekstų manierą nuo XIX a. vidurio iki šių dienų. Dauguma šių istorijos liudininkų – Rokiškio krašto muziejuje, kuriam neįkainojamą turtą onuškietė perdavė prieš penkerius metus.
Kad nepražūtų
„Bus gal keli tūkstančiai. Niekada ir neskaičiavau, kiek beveik per keturis dešimtmečius atvirukų, paveikslėlių, atvirlaiškių surinkau. Didžiausią dėžę perdaviau. Iš pradžių rinkau, nes pačiai jie buvo labai gražūs, o paskui žmonės ėmė siūlyti, nes žinojo, kad renku. Sovietmečiu kultūros darbuotojai turėjo rinkti kaimų istorijas. Pamačiusi pas žmones senienų, klausdavau, kur jas dės. Vieni žadėjo sudeginti, kiti – išmesti. Žmonės senienų nevertino, o aš jaučiau, kad labai svarbu surinkti. Tai ir tempiau viską. Ir iki šiol renku, nešu į muziejų“, – taip apie senųjų sveikinimų rinkimo užkratą pasakojo E. Blažienė, buvusi Onuškio kultūros namų administratorė, po kruopelytę sunešusi ir surinkusi kaimo muziejui tiek eksponatų, kad jų gausybės, įvairovės ir vertės galėtų pavydėti net pripažinti muziejai.
Kas Onuškio kaime E. Blažienės įkurtame muziejuje lankėsi, negalėjo atsistebėti retais ir labai vertingais eksponatais – ano meto aukštuomenės, inteligentijos ir valstiečio gyvenimo liudininkais. Istorijos fanatikės galėtum klausytis ištisas paras apie tai, ką sveikinimuose žmonės rašė, kokiomis progomis juos siuntė, ko linkėjo ir iš kur tie sveikinimai į muziejų atkeliavo.
Visi lyg savas kūdikis
Muziejininkė negalėtų pasakyti, kurie eksponatai jai patys brangiausi, nes visi – it savas kūdikis. Bet tarp lygių yra lygesnių… Tai Onuškio dvaro grafo Komaro, dvarininkaitės Bernadetos Marijos Komaraitės užrašytas paveikslėlis onuškietei Monikai Lingytei. Tokius paveikslėlius dovanų gaudavo vaikai, eidami Pirmosios Komunijos, per krikštą. Labai brangūs iš Sibiro giminaičiams atsiųsti atvirukai Velykų, Kalėdų progomis, sveikinimai su senojo Kauno nuotraukomis, vienoje jų – miesto centre buvęs „Siemens“ pastatas. „Labai gražūs ir šilti senieji atvirukai: mergytės su kaspinėliais, gėlėmis. Bet dar šiltesni užrašyti sveikinimai“, – pasakojo E. Blažienė. Daugelis sveikinimų prasideda kreipiniais „Brangieji“, „Mieloji“, tekstuose – ne tik linkėjimai, bet ir kvietimai atvykti į svečius, pasakojimai, kaip sekasi gyventi… Pasak muziejininkės, ranka rašyti tekstai – puikus ne tik gimtosios kalbos pavyzdys, bet ir žmonių tarpusavio santykių, jausmų kaleidoskopas.
Grėsė pražūtis
Buvusioje tarybinio ūkio kontoroje, keturių kambarių erdvėse įkurtame muziejuje išdėliojusi sukauptas vertybes dalį jų E. Blažienė buvo priversta gelbėti nuo pražūties. Mat kiauras pastato stogas, užpuolęs pelėsis ir netinkamos muziejaus šildymo sąlygos popierinius eksponatus, metraščius smarkiai gadino. Baimindamasi netekti šitokio turto, daugumą senų, vertingų knygų, maldynėlių ir atvirukų, atvirlaiškių bei paveikslėlių muziejininkė perdavė Krašto muziejui.
„Nesidomėjau, ką muziejininkai su mano perduotais atvirukais ir knygomis daro“, – sakė E. Blažienė. Didelę kolekciją iš onuškietės gavę rokiškėnai muziejininkai eksponatus aprašė, katalogizavo ir naudoja rengiamose teminėse parodose. Atvirukai, atvirlaiškiai ir paveikslėliai suskirstyti pagal laikotarpius ir temas. Yra šventiniai, proginiai atvirukai, yra ir miestų istorijos. Pirmieji eksponatai siekia 1821 m., tačiau atvirukų, datuotų iki 1940-ųjų ir todėl labai vertingų, yra mažiau nei vėlesnio laikotarpio.
Tuščia vieta neliko…
Į Rokiškį išgabentų eksponatų vieta Onuškio muziejuje ilgai tuščia neliko… „Jau vėl turiu nemenką dėžę. Nenustoja plaukti žmonių siūlymai dovanoti, atiduoti senų sveikinimų, užrašytų ant atvirukų ir atvirlaiškių, šimtmetį ar kelis dešimtmečius siekiančių miestų nuotraukų komplektų“, – pasakojo E. Blažienė. Kada nors ir šie turtai iškeliaus į Rokiškį, nes kaimo muziejuje prastomis sąlygomis tokių vertybių laikyti muziejininkė sakė negalėsianti.
Bus daugiau
