Šiandieniniame pasaulyje normalu matyti telefoną vaiko rankose. Tai kelia klausimų: ar mokyklos moko jaunuolius saugaus elgesio internete? Ar yra ugdomas moksleivių atsakingumas, kritinis mąstymas, kuris reikalingas norint gebėti atpažinti ir tinkamai reaguoti į melagingą informaciją?
Paprašėme moksleivių – Andriaus Juozapavičiaus, Augustino Reifono, Ivetos Krasauskaitės ir Roko Dovydėno – pasidalinti savo nuomone ir įžvalgomis apie saugų elgesį internete. Kokia situacija mokyklose, kokia – asmeniniuose gyvenimuose?
– Ar mokykloje vyksta pamokos, kurių metu ugdoma, kaip saugiai ir atsakingai elgtis internetinėje erdvėje? Galbūt to mokoma informacinių technologijų metu?
Andrius: – Konkrečiai tokių pamokų, kurios būtų orientuotos šia tema, neturime. Galiu drąsiai pasakyti, jog pernai, kai buvo vienuoliktoje klasėje, per visus mokslo metus tik keletą kartų apie tai buvo užsiminta, per klasės valandėlę ar informatikos pamoką esu žiūrėjęs filmukų, bet jų buvo tik keletas.
Augustinas: – Tikrai nėra tokių pamokų, per kurias išmoktume saugiai ir atsakingai elgtis internetinėje erdvėje. Netgi per informacinių technologijų pamokas mūsų nemoko tokių dalykų.
Iveta: – Mokykla dažniausiai orientuojasi į pagrindinius mokomuosius dalykus ir nuo numatyto plano nelabai nukrypsta. Esu girdėjusi, kaip informacinių technologijų pamokose mokytojai pataria susikurti ilgesnius slaptažodžius, bet daugiau nieko apie atsakingą elgesį internete nekalba. Manau, tiek žinių nepakanka, kad mokiniai būtų saugūs.
Rokas: – Tikriausiai dauguma moksleivių turėjo bent vieną informacinių technologijų pamoką, kurioje buvo kalbama apie saugumą internete ir socialiniuose tinkluose. Manau, po jos pagalvojo, kad tai buvo viena nenaudingiausių pamokų jų gyvenime, nes viskas buvo žinoma ir aišku arba tiesiog logiškai suprantami dalykai. Trumpai pasakius, mokyklos pagal švietimo programą turi surengti bent vieną tokią pamoką, todėl ir surengia ją vien tik dėl to, kad reikia, ir visiškai neatsižvelgia į mokinių supratimą šia tema ar informacijos atsirinkimo gebėjimus.
– Kaip manote, ar moksleiviams reikia žinių ir supratimo, kaip kritiškai vertinti informaciją? Ar mokyklos turėtų mokyti, kaip atsakingai ir saugiai elgtis internetinėje erdvėje?
Andrius: – Manau, supratimas, kaip kritiškai vertinti informaciją, yra labai svarbus, nes mokyklinio amžiaus moksleiviai, ypač aukštesniųjų klasių, pradeda gyventi savarankiškiau, priimti daugiau sprendimų. Ne visi jie yra pakankamai subrendę, todėl lengvai paveikiami, įtikinami. Taigi gebėjimas atskirti, kur yra tiesa ir kur melas, yra svarbus. Ar to reikia mokyklose? Be abejonių – tikrai taip.
Augustinas: – Moksleiviai yra supratingi ir atsakingi, kai kalbama apie saugų elgesį internete, bet nežinau, ar tas pats galioja pradinių klasių mokiniams. Taip, mokyklos turėtų atsižvelgti į šią problemą ir įvesti kokią nors pamokėlę, kurios metu vaikai susipažindintų su interneto grėsmėmis.
Iveta: – Šiais laikais internetinis saugumas yra labai svarbus. Internetu skleidžiama informacija naudojasi ne tik suaugę žmonės ar paaugliai, bet ir vaikai. Manau, labai svarbu mokinius supažindinti su interneto pinklėmis. Tuomet jie gebėtų patys atsirinkti naudingą informaciją ir nepasiklysti melagienų spąstuose. Ir tėvai jaustųsi daug saugiau žinodami, kad jų vaikai gali patys save apsaugoti nuo kibernetinių pinklių.
Rokas: – Mokiniai turėtų būti mokomi kritinio mąstymo ir kritinio informacijos vertinimo. Jie privalo ugdyti šiuo įgūdžius. Jei šis klausimas būtų mano rankose, siūlyčiau tai pradėti daryti nuo penktos klasės, nes šiais laikais net ir kai kurie penktokai sugeba geriau naudotis įvairiomis technologijomis nei dauguma brandaus amžiaus žmonių. Tik jie nežino kai kurių galimų nesaugumų, neįvertina pasekmių.
– Asmeniškai jūs kiekvienas, kaip galėtumėte įvertinti savo elgesį internete? Ar mokate atskirti faktinę informaciją nuo dezinformacijos? Kaip tai atsispindi jūsų kasdienybėje?
Andrius: – Manau, kad elgiuosi pakankamai saugiai – naršau ir skaitau naujienas patikimuose puslapiuose. Deja faktinę informaciją nuo dezinformacijos ne visada gebu atskirti. Tiesą sakant, manęs tai per daug neveikia, nes internetu naudojuosi mažai, palyginti su kitais.
Augustinas: – Savo asmeninį elgesį internete vertinu saugiu ir tvirtu dešimtuku. Suprantu, kad internetas pavojingas dalykas, kuriame yra be galo daug suklastotos informacijos. Mano kasdienybėje tai atsispindi tuo, kad prieš išgirsdamas kokią nors informaciją nepuolu tikėti ja iš karto, pirmiausia kritiškai įvertinu.
Iveta: – Tikiuosi, mano elgesys internete yra ganėtinai saugus. Stengiuosi „nelandžioti“ po neaiškius puslapius, kurie sukelia man abejonių. Dažniausias mano informacijos šaltinis yra „Facebook“. Jį renkuosi todėl, kad ten daugiausia visokiausių straipsnių aktualiausiomis temomis. Tačiau čia irgi reikėtų neapsirikti. Dažnai tikrinu straipsnių šaltinius, aiškinuosi, kuo yra remiamasi. Kartais skaitydama matau daug gramatinių klaidų ir tai kelia man daugiausiai abejonių. Svarbiausia yra atkreipti dėmesį į mažai pastebimus dalykus ir smulkmenas, tai šiek tiek apsaugos nuo melagingos informacijos.
Rokas: – Aš manau, kad esu pakankamai saugus žmogus interneto erdvėse, nenaršau neaiškiose svetainėse, atsižvelgiu į tai, kiek žmonių naudojasi ir teikia dėmesį tam tikroms programoms ar svetainėms.
Projektą iš dalies remia:
