Pirmenybė
Pasak Pandėlio parapijos klebono Alberto Kasperavičiaus, senoji stogo skarda dar būtų laikiusi bent keletą metų, tačiau delsti rizikinga, nes apie prastą stogo būklę bylojo lietaus vandens nubėgimai per išorines sienas, rūdžių židiniai. Atnaujinimo prašosi ir langai, išorinės sienos, suvargę šventoriaus takeliai, tačiau, pasitarus su pastoracine taryba dėl darbų pirmumo, nuspręsta pradėti nuo stogo.
Ar spės iki atlaidų?
Kaip teigė klebonas, stogą uždengti planuota iki liepos mėnesio pabaigos – šv. Onos atlaidų, bet terminą tenka nukelti, nes trūkinėjo skardos pristatymas ir dėl to darbai pradėti tik birželio antroje pusėje. „Šiuo metu vizualiai atrodo, kad meistrai atliko gana daug, bet dar laukia laikui imlūs darbai – virš altoriaus esančio kupolinio stogo skardinimas, mažųjų stogelių keitimas, kruopštus kampų ir kampelių apskardinimas, užlankstymas“, – kalbėjo A. Kasperavičius jau galėdamas lengviau atsikvėpti, mat trūkstamų lėšų skyrė rėmėjai ir parapijiečiai.
Stogdengių darbas – ne iš lengvųjų. Iki bažnyčios stogo tenka kopti 11 metrų ir dar 6 metrus iki jo viršūnės. Visgi remonto darbus atliekančios MB „Namų renovacija“ vadovas Kazys Šližius nusiteikęs optimistiškai – iki liepos pabaigos stengsis užbaigti darbus. Šiuo metu vietoje penkių darbininkų pluša septyniese.
Lėšų peripetijos
Remonto darbai neapsiėjo be korekcijų, finansinių nesklandumų ir skubios rėmėjų paieškos.
Pagal pirminį planą galvota visai nekeisti grebėstų, bet nuėmus skardą paaiškėjo, kad juos teks pajudinti, mat vietomis jie paveikti vandens, sušutę. Kaip pakomentavo K. Šližius, darbininkai rado dvi stogo konstrukcijas. Pirmoji žemesnė, antrąja stogas šiek tiek paaukštintas. Pirmoji, žemesnė, suręsta prieš 222 metus, statant maldos namus. Antrąja konstrukcija stogas šiek tiek paaukštintas. Ji taip pat labai sena, apie tai byloja ne pjautos, o kirviu tašytos gegnės.
Finansiškai nemalonios žinios laukė įsigyjant stogo dangą bei priedus. Teikiant paraišką, skardos kaina buvo mažesnė, o kol atėjo laikas įsigyti, ji pabrango. Pasirinkta 6 mm storio „Ruukki“ skarda. Stogo grynasis plotas yra 800 kvadratinių metrų. Suskaičiavus skardos iškarpymus, jos kiekis išauga iki 916 kvadratinių metrų.
Be to, kaip minėjo klebonas, Panevėžio vyskupijos vyskupas Linas Vodopjanovas primygtinai rekomendavo po skarda kloti būtent armuotą plėvelę. Kuo jinai skiriasi nuo įprastos, paaiškino MB „Namų renovacija“ vadovas K. Šližius. Tokia plėvelė tarnauja kaip garso izoliacija, amortizacija, nes pagaminta su plastikiniu plaušu. Ją paklojus, nesigirdi stogo barškėjimo per lietų arba kitokių garsų, kuomet medieną veikia šaltis, karštis.
Taigi darbų padaugėjo, išaugo kaštai, ir sąmata pakilo iki 60 tūkst. eurų.
Teikdama savivaldybei paraišką remonto darbams, parapija nurodė 40 tūkst. eurų išlaidų sumą ir tikėjosi, jog gaus visą šiems metams rajono biudžete religinėms bendruomenėms numatytą paramą, t. y. 30 tūkst. eurų. Įprastai ši suma nebūdavo skaidoma ir, dekanato katalikiškų parapijų kunigų bendru sutarimu, prašymą teikdavo viena parapija. Tačiau, kadangi paraiškas gali teikti ir kitos religinės bendruomenės, šį kartą savivaldybės komisija nusprendė iš tų lėšų 10 tūkst. eurų skirti sentikių bendruomenei, o Pandėlio bažnyčiai teko 20 tūkst.
Taigi didžiąją dalį lėšų – 40 tūkst. eurų – parapijai tenka padengti iš einamojo parapijos biudžeto, trūkstamą dalį rinkti iš rėmėjų, pavienių aukotojų. „Ačiū visiems, kurie palaikote dėmesiu ir palankumu, maldomis ir finansine parama, kurie prisidėjote ir dar ketinate prisidėti prie atliekamų darbų“, – dėkojo klebonas A. Kasperavičius neslėpdamas, kad minėtoji suma dar teberenkama.
Sentikių bendruomenė lėšas skirs vidaus remontui
Situaciją dėl lėšų skirstymo detaliau pakomentavo Rokiškio rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos pavaduotoja Giedrė Kublickienė. Ji informavo, kad lėšos religinėms bendruomenėms buvo konkursinės. Paskelbus konkursą, gautos trys paraiškos – Pandėlio bažnyčiai, Kriaunų bažnyčiai ir sentikių bendruomenei. Vėliau viena paraiška (dėl lėšų Kriaunų bažnyčiai) atsiimta. Komisijos sprendimu, Pandėlio bažnyčiai skirta 20 tūkst., o sentikių bendruomenei – 10 tūkst. eurų. Sentikių bendruomenė gautas lėšas panaudos J.Biliūno gatvėje esančių maldos namų vidaus remonto darbams.
Faktai apie Pandėlio bažnyčią
- 1674–1677 m. nurodoma maža mūrinė bažnyčia. Manoma, kad ji per Šiaurės karą (XVIII a.) sugriauta. 1720 m. minima medinė bažnyčia.
- Ignotas Koscialkovskis 1801 m. pastatė dabartinę plytų mūro bažnyčią. Šiaudinis bažnyčios stogas 1869 m. perdengtas skarda, padarytos išgaubtos lubos. 1867 m. įrengti 13 registrų vargonai, 1872 m. perdažyti altoriai, 1881 m. įdėtos medinės grindys, 1886 m. įrengtos gipsinės Kryžiaus kelio stotys.
- XIX a. pabaigoje bažnyčios bokštai buvo mediniai. 1915 m. jie nugriauti.
- Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 3 varpai (1921 m. atgautas tik vienas). 1922 m. bažnyčia suremontuota, perdengtas stogas. 1934–1936 m. pastatas vėl remontuojamas, 1938 m. nudažomas.
- Per Antrąjį pasaulinį karą gerokai nukentėjo, vėl reikėjo remonto.
- Bažnyčia klasicistinė, halinė (43×17 m). Vienanavė. Turi 5 altorius.
- Atstatyti bažnyčios bokštus sumanė iš Pandėlio parapijos kilęs inžinierius Albinas Jasiūnas. Buvo rasta 1908 m. bažnyčios su dviem bokštais nuotrauka. A. Jasiūnas 2003 m. įkūrė „Iniciatorių sambūrį“ bokštams atstatyti. Rėmėjų ieškota net Amerikoje. Aukojo Tautos fondas, Popiežiaus Leono XIII fondas, kraštietis Pranas Žagarys, Pandėlio parapijos žmonės, Lietuvos Respublikos vyriausybė. 2005 m. vasarą Vilniaus UAB „Montuotojas“ ant žemės sumontavo bokštus ir juos užkėlė ant bažnyčios stogo.
- Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, atsiliepdamas į bokšto statytojų entuziazmą, paprašė savo pažįstamą Vokietijoje kanauninką Gerhardą Langę padovanoti Pandėliui varpus. Keturi bronziniai varpai bažnyčios šventoriuje pašventinti 2006 metų liepos 9 d. Jiems suteikti Gerhardo, Liucijos, Jono ir Onos vardai. Tai buvo septintoji vokiečių dvasininko auka Lietuvai. Taip elgdamasis, kan. G. Langė bandė nors truputį prisidėti prie vokiečių skolos grąžinimo mūsų tautai. Pirmojo pasaulinio karo metu jie išvežė iš Lietuvos varpus ir juos perlydė į ginklus. Į varpų šventinimo šventę atvyko ir pats G. Langė.
- 2020 m. liepos mėnesį bažnyčioje iškilo naujas Mišių aukos altorius. Jį šventino ir šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, talkino iš Pandėlio kilęs Eugenijus Styra – Panevėžio vyskupijos kurijos generalvikaras. Mintis turėti prie bažnyčios interjero priderintą Mišių aukos altorių kilo klebonui A. Kasperavičiui. Senasis altorius iškeliavo į gretimą Panemunio parapijos bažnyčią.
- Nuo 2022 m. gegužės mėnesio Pandėlio bažnyčios fasadas apšviečiamas tamsiu paros metu. Mintis apšviesti bažnyčią kilo parapijos klebonui A. Kasperavičiui. Ji išsipildė rėmėjų, dosnių žmonių dėka. Apšvietimo darbus organizavo Pandėlio seniūnijos seniūnas Algirdas Kulys su pavaduotoju Andriumi Palivonu. Darbus atliko elektrikas Alvydas Kairaitis su komanda. Geranoriška parama prisidėjo parapijos vyrai – Vladimiras Tokarevas, Vygantas Germanavičius, Gintautas Butkus. Pagrindiniu projekto rėmėju tapo UAB „Legra“ ir pandėlietis Valdas Pipikas.
Parengta pagal Vikipediją ir „Gimtojo…“ publikacijas
Projektą iš dalies remia:
