Lietuvos socialinių darbuotojų dienos išvakarėse, rugsėjo 26 d., svečių sulaukė Rokiškio psichiatrijos ligoninės, VšĮ „Jautri širdis“ specialistai, Obelių socialinių paslaugų namų (SPN) Šeimos ir vaiko gerovės skyriaus socialiniai darbuotojai. Juos aplankė būrelis kolegių – tai Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (LSDA) Rokiškio vietinės grupės pirmininkė Dalia Meiluvienė bei narės – Obelių SPN atvejo vadybininkė Aušra Kulienė, Skemų socialinės globos namų (SGN) direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Greta Žilėnienė bei Rokiškio rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyr. specialistė Zita Čaplikienė.
Pasak D. Meiluvienės, šios įstaigos pasirinktos todėl, kad jose yra daugiausiai LSDA Rokiškio vietinei grupei priklausančių žmonių. Viešnios sveikino darbuotojus artėjančios profesinės šventės proga ir kiekvienam kolektyvui įteikė po specialiai pagamintą puodelį bei gėlių, pasidalijo lūkesčiais, problemomis, džiaugsmais.
Asociacija – tarsi užuovėja
Artėjanti profesinė šventė tapo proga susėsti ir pakalbėti apie asociacijos bei visų socialinių darbuotojų pasiekimus, rūpesčius.
Šiuo metu LSDA veikia 18 skyrių. Visoje Lietuvoje jie vienija apie 1100 narių. Rokiškio vietinė grupė susikūrė 1999 m. Jai yra vadovavę Jolanta Navickienė, Vitalis Giedrikas, Renata Rudnickienė, o nuo šių metų kovo vidurio vairą perėmė D. Meiluvienė. Šiuo metu grupėje 81 narys. Asociacijoje laukiami visi, dirbantys socialinėje srityje. Ji telkia socialinius darbuotojus ir pagrindiniu savo tikslu kelia jiems atstovavimą ir dalyvavimą socialinės politikos formavimo procesuose. LSDA nariai dalyvauja Socialinio darbo tarybos veikloje, prisideda priimant svarbius profesijai sprendimus, kelia problemas, teikia siūlymus formuojant šalies socialinę politiką, skatina pasikeitimą žiniomis, metodinės pagalbos ir naujienų sklaidą tarp įstaigų. Kaip ir visur kitur, narystė kainuoja. Stojantieji sumoka simbolinį 1 euro mokestį, o metinis nario mokestis – 12 eurų.
Kalbėdama apie Rokiškio rajoną, D. Meiluvienė akcentavo, jog šią vasarą, gavę daugiau informacijos iš socialinių darbuotojų apie galimybę tobulėti ir dalyvauti mokymuose, į asociaciją pradėjo stoti individualios priežiūros darbuotojai. Net 17 jų tapo LSDA Rokiškio vietinės grupės nariais. Šis faktas ją itin džiugina, nes, kaip pastebėjo, visuomenėje įsigalėjęs negatyvus požiūris į šiuos darbuotojus, atliekančius kasdienius darbus. Vienas iš uždavinių ir esąs keisti požiūrį į individualios priežiūros specialistų darbo specifiką. „Paslaugų gavėjai turi suvokti, jog šie darbuotojai privalo tik padėti, o ne viską atlikti už juos“, – pastebėjo pašnekovė ir pridūrė, kad socialinį darbą dirbantys žmonės labia dažnai susiduria su negatyviomis nuotaikomis. Kaip tvarkytis su negatyvu, ką daryti, kad „neperdegtum“ darbe? Tam asociacija kviečia į seminarus, mokymus.
Beje, LSDA apdovanojimams Rokiškio vietinė grupė pristatė dvi socialines darbuotojas – tai Vaidą Žemaitienę ir Vidą Chadyšienę.
Ką įžvelgia akyse, šypsenoje, elgesyje?
Taip sutapo, jog asociacijai priklauso nemažai Skemų SGN ir Rokiškio psichiatrijos ligoninės socialinių darbuotojų. Tai specifinės, todėl gana uždaros įstaigos. Kuo jose skiriasi socialinių darbuotojų darbas?
Meiluvienė yra Skemų SGN vyriausioji socialinė darbuotoja, todėl jos ir pasidomėjome, kiek ir kokios globos prireikia įstaigos gyventojams.
„Socialinis darbas globos namuose orientuotas į socialinių įgūdžių ugdymą, atstatymą ar turimų palaikymą. Paslaugų gavėjai gyvena pilnavertį gyvenimą ir skatinami aktyviai įsitraukti į bendruomenės gyvenimą. Yra didelių pokyčių – dalis gyventojų mokosi profesinio mokymo centre, yra įsidarbinusių. Tai tik didesnį savarankiškumo lygį turinčių gyventojų situacija. Kita dalis paslaugų gavėjų skatinami tvarkytis gyvenamąją aplinką, savo kambarį, virtuvėlėse noriai mokosi pasigaminti nesudėtingus patiekalus. Didelis dėmesys skiriamas asmens higienai ir įpročiams keisti. Šiose srityse labai svarbus individualios priežiūros darbuotojų atliekamas darbas. Kartais per didelė globa, noras už gyventoją padaryti jiems patiems įveikiamus kasdienius ruošos darbus neskatina palaikyti turimų įgūdžių, nugalina asmenį. Tačiau nuolatiniu socialiniu darbu siekiame žymiai daugiau – didinti asmens savarankiškumą, pasitikėjimą savimi tam, kad būtų užtikrintas asmens oresnis gyvenimas, juk mažesnė priklausomybė nuo kitų kelia savivertę, – akcentavo pašnekovė. – Bet yra paslaugų gavėjų, kuriems reikalinga visiška pagalba visose srityse, tą stengiamės profesionaliai užtikrinti.“
O kas sunkiausia rūpinantis intelekto ir psichosocialinę negalią turinčiais žmonėmis?
„Darbuotojai ne visuomet gauna grįžtamąjį ryšį iš paslaugų gavėjo. Bet mes, dirbantys tokio pobūdžio įstaigose, turime žinoti ir suprasti, kad ir nereikia jo tikėtis, – atskleidė D. Meiluvienė. – Dėl sunkios intelekto ir psichosocialinės negalios asmenys tiesiog nesuvokia ir negeba parodyti pagarbos ar dėkingumo taip, kaip sveikieji norėtume. Tačiau, būdami profesionalai, dėkingumą galime įžvelgti jų akyse, šypsenoje, elgesyje. Daug socialinės srities darbuotojų sugeria negatyvo iš paslaugų gavėjų, nes visuomenė, artimieji, buvusi aplinka juos išstumia. Džiaugiamės kiekvienu išlikusiu ryšiu su artimaisiais, skatiname ir siekiame kad jie būtų palaikomi. Sunku būna girdėti iš gyventojų, kad jie niekam nereikalingi…“
Socialinis darbuotojas – daugelio sričių meistras
Apie VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės specifiką duomenų ir pastebėjimų pateikė Psichosocialinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jolanta Navickienė.
Įstaiga veiklą pradėjo 1974 m. rugsėjo 13 dieną, taigi kitąmet švęs penkiasdešimtmetį. Iš pradžių ji vadinosi Respublikinė Rokiškio psichoneurologinė ligoninė. Pacientams socialinės paslaugos pradėtos teikti 1978 m. Tuo rūpinosi medicinos sesuo socialinei pagalbai Violeta Redeckienė (dirbo nuo 1978 iki 2022), o 1992 m. pradeda dirbti medicinos felčerė socialinei pagalbai V. Chadyšienė. Ji ligoninėje tebedirba iki šiol. Nuo 1995 m. pavasarį įsidarbina pirmasis socialinio darbo studijas baigęs specialistas – tai J. Navickienė.
Šiuo metu ligoninėje gydosi 401 pacientas: 374 asmenys iš visos Lietuvos pagal teismo nutartį gydomi griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sąlygomis ir 27 – bendrosios psichiatrijos skyriuje. Pastarajame skyriuje gydosi vyrai ir moterys iš Biržų, Rokiškio, Anykščių, Kupiškio ir Zarasų rajonų. Ligoninėje dirba 460 asmenų, iš kurių 19 yra socialiniai darbuotojai. Jie teikia bendrąsias socialines paslaugas (konsultuoja ir informuoja pacientus, tarpininkauja tarp jų ir įvairių institucijų, atstovauja jų teisėms ir interesams, palaiko kontaktus su artimaisiais, padeda tvarkyti dokumentus, aprūpina būtinais daiktais ir asmeninės higienos priemonėmis, ugdo socialinius įgūdžius, apgyvendina globos įstaigose, organizuoja teisinę pagalbą ir t. t.). Kasmet iš ligoninės išvyksta apie 100 asmenų, kuriems būna paskirtas priverstinis ambulatorinis gydymas. Iš jų vienam trečdaliui asmenų padedama apsigyventi socialinės globos įstaigose, o du trečdaliai išvyksta pas artimuosius. 2022 metais 37 asmenims padėta apsigyventi socialinės globos namuose.
Žiūrint iš šalies, regis, kad šios ligoninės socialiniai darbuotojai turi išmanyti kone visas gyvenimo sritis – nuo galiojančių įstatymų iki psichologijos bei ligų. Tą patvirtino ir J. Navickienė: „Tenka dirbti vadovaujantį, auklėjamąjį ir aiškinamąjį darbą. Labai svarbu pasirinkti tinkamą darbo metodą, bendravimo stilių, būtina išmanyti psichiatrijos ir psichologijos aspektus, stengiamasi surasti kelią į žmogaus asmenybę bei būdą reikiamam kontaktui su juo užmegzti.“
Bendravimas tęsiasi dešimtmečius
Tačiau socialinis darbuotojas nėra vienišas. To reikalauja įstaigos specifika. Jis dirba komandoje su gydytoju-psichiatru, medicinos psichologu ir slaugytoja koordinatore. Pacientai atvyksta iš visos Lietuvos, todėl bendradarbiaujama su įvairiomis įstaigomis, socialiniai darbuotojai tampa tarpininkais tarp pacientų ir tų įstaigų. Socialinio darbuotojo ir kliento bendravimas bei bendradarbiavimas gali tęstis labai ilgai – nuo 6 mėnesių iki daugiau nei 20 metų. „Stengiamės padėti žmogui, kad jis galėtų padėti sau pačiam“, – sakė J. Navickienė.
Nors darbas sunkus, bet jis nenumarina humoro jausmo. Rokiškio psichiatrijos ligoninės socialinės darbuotojos viešnioms padovanojo marškinėlius, ant kurių užrašytos skirtingos diagnozės – nemiga, depresija, anoreksija – ir šalia nuraminantis užrašas, kad jos netrukdo dirbti…
Kas suteikia sparnus?
Net ir sunkiausias darbas turi šviesiąją pusę. Pasak psichiatrijos ligoninės socialinių darbuotojų, pasiekimu jos laiko tuos atvejus, kada jų pacientas pakartotinai nesugrįžta į ligoninę, kada išvykęs paskambina ir padėkoja, klausia patarimo. „Tada supranti, kad žmogus susimąstė, įsisąmonino tai, apie ką jam kalbėjai“, – atkleidė viena darbuotoja.
Obelių SPN direktorė Elona Adomavičienė buvo nusiteikusi optimistiškai: profesinę šventę sutinka puikiomis nuotaikomis, džiaugiasi dideliu, profesionaliu kolektyvu, didžiuojasi savo profesija ir visada nori eiti į darbą, tad to paties linkėjo ir darbuotojams. Jai antrino VšĮ „Jautri širdis“ vadovė Irma Rutkauskienė (apie šias dvi įstaigas „Gimtasis…“ rašė rugpjūčio 22 d. ir rugsėjo 9 d. numeriuose).
Norėdamos paskatinti jungtis prie veiklos, asociacijos narės užsuko ir į Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos senelių namus. Jų direktorė Lina Jasinevičienė prasitarė apie sunkiausią laiką – pandemijos metus. Buvo laikotarpių, kuomet dėl ligos tiesiog stigo darbuotojų, kai kurie net dvi savaites čia ir dirbo, ir gyveno. Sunku išlydėti senolius į anapilį. Gaila jaunuolių, kurie tik po studijų supranta, kad šis darbas – ne jiems. Tačiau sparnus suteikia kolegų palaikymas, išsikalbėjimai, seminarai, galimybė studijuoti dirbant.
Projektą iš dalies remia:
