– Kur šiemet slidinėjote?
– Jau daugelį metų su kompanija vykstame slidinėti. Kelerius metus esu slidinėjęs Slovakijoje, dešimt metų – Ukrainoje, o šiemet nusprendėme atostogas praleisti Gruzijoje. Šioje šalyje lankiausi pirmą kartą.
– Kada pradėjo planuoti kelionę?
– Kelionę pradėjome planuoti seniai, vis tikrindavome, ar nėra pigių skrydžių pasiūlymų. Prieš Kalėdas įsigijome skrydžio su bagažu bilietus vos už 45 Eur į vieną pusę. Žinoma, daugelis mūsų nesivežė slidinėjimo įrangos, todėl už bagažą nereikėjo mokėti papildomų pinigų. Įrangą nuomojomės slidinėjimo kurorte. Ar nuomotis vietoje, ar vežtis savo iš Lietuvos, kainuoja kone tą patį, tik vargo mažiau.
– Ką veikėte Gruzijoje pirmosiomis valandomis?
– Nusileidome Kutaisio oro uoste, vėliau šešias valandas važiavome iki slidinėjimo kurorto – Mestijos. Tai šiaurės vakaruose esanti gyvenvietė. Pakeliui sustojome pasikeisti eurų į šalies valiutą – larius. Važiuodami kalnų link jautėmės ekstremaliai, nes keliai siauri ir vingiuoti, kelkraščiuose prigriuvę akmenų, o vairuotojai vairuodami telefonu šneka. Galbūt dėl to šalyje mačiau vos vieną automobilį, kuris nebuvo apdaužytas ar apibraižytas. Ten vairuotojai nuolat pypsi, nežinau, ar jie taip sveikinasi, ar dėmesį atkreipia į save – iš pradžių buvo kiek nejauku, bet apsipratom.
– Kokie pasirodė gruzinai?
– Gruzinai labai draugiški, paslaugūs ir šilti žmonės, visi siūlo vyno. Kur benueisi, visur juo vaišina, o pinigų už tai neima. Netgi posakis yra, kad gruzinas, neturėdamas pinigų, pasiskolins jų iš kaimyno, bet svečią pavaišins. Tuo įsitikinome.
Kartą bevaikščiodami pamatėme moterį, kapojančią prie namų ledą, tai čiupom tas lazdas, padėjome pakapoti, paskui, žiūrime, ateina vyras nešinas vyno grafinu. Galvojau, susimokėsiu, bet iškart užkirto – jokių pinigų nereikia. Kitą vakarą vėl teko eiti pro tuos pačius namus ir vėl vyras, mus pastebėjęs, pasikvietė ir siūlė vyno. Na, trečią kartą beeidami pro juos pasiėmėme dovanų, įteikėme jas tam gruzinui, o šis mus ir vėl vyno davė.
Taip pat supratome, kad gruzinai nekonkuruoja vieni su kitais, nebando nuvilioti klientų, nes ten plačios giminės.
– Kiek dienų praleidote Gruzijoje?
– Gruzijoje praleidome aštuonias dienas, nors planavome pabūti tik šešias. Į Gruziją nuskridome trečiadienį, o ketvirtadienį prasidėjo karas Ukrainoje. Tada dar sužinojome, kad atšauktas mūsų skrydis į Lietuvą. Paniką jautėme, bet pradėjome ieškoti kitų reisų. Buvo likę trys bilietai šeštadienio skrydžiui, kitiems teko išvykti dar vėliau – ketvirtadienį į Rygos oro uostą. Negalėjai žinot, kas dėsis dar po paros, todėl čiupom pirmus bilietus, nors jie kainavo 332 Eur. O ką daryt?
– Kokios buvo aplinkinių reakcijos į karą?
– Visiems buvo neramu, visi išsigando. Nors gruzinai atrodė ramesni, įsitikinę, kad jų niekas nelies, bet jie reiškė palaikymą Ukrainai, buvo surengta demonstracija, daug kur plazdėjo Ukrainos vėliavos. Mes, gavę bilietų skrydžiui iš Gruzijos, šiek tiek nurimome ir išvykome į kalnus.
Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“
