Redakcijoje apsilankė netikėtas svečias. Jis retai būna Lietuvoje, nors susijęs ne tik su Lietuva, bet ir su Rokiškiu. Tiksliau, su Kamajais, Salomis ir gimtuoju Rimšionių kaimu. Šnekėjomės su juo ilgai ir įdomiai. Pokalbio su Jonu Kaušpadu (nuotr.) ištraukas pateikiame ir jūsų dėmesiui.
– Kas Jūs ir iš kur?
– Estijoj gyvenu jau 56 metus. Esu baigęs lituanistiką 1970 metais. Mano kurso draugai buvo Bronius Radzevičius, Vincas Kuzmickas, Leonidas Jacinevičius. Labai liūdnas visų jų likimas. Bendradarbiavau kurį laiką su lietuvių spauda. Nežinau, kas atsitiko, bet atsisakė su manim bendradarbiauti. Mano diplominis darbas buvo apie lietuvių ir estų literatūrinius ryšius. Ir diplominio darbo gynimo metu vienas komisijos narys, Adolfas Sprindis, užprotestavo, nepatiko, jog rašiau, kad Lietuvos ir Estijos santykiai buvo labai pagerėję ketvirtame dešimtmetyje, net liepė darbą perrašyti. Komisija nesutiko su jo nuomone. Diplominio darbo vadovas buvo Donatas Sauka, parašė man ketvertą (penkiabalėje sistemoje). Bendradarbiavom su juo ir vėliau – siūlė man tą diplominį darbą pataisyti ir atspausdinti, bet jis taip ir liko nespausdintas.
Bendravom su Vytautu Kubilium labai gerai. Jam mano diplominis darbas labai patiko, dažnai jį cituodavo savo darbuose.
Kuzmickas tada dirbo tuometiniame Mokslų akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros institute, rekomendavo ir mane. Norėjau tą temą toliau tyrinėti, net gavau iš Tartu universiteto metams leidimą į spec. fondus, nors paprastai tokius leidimus duodavo tik savaitei arba mėnesiui. Bet tuometinis instituto direktorius Kostas Korsakas pasakė, kad ši tema jų nedomina, taip ir baigėsi viskas.
– Norėjau paklausti Jūsų apie vaikystę, kur Jūs mokėtės?
– Mano kelias buvo toks. 1951 m. įstojau į Salų mokyklą, 1953 m. Rimšionyse atidarė pradinę mokyklą, tai trečią ir ketvirtą klasę lankiau Rimšionyse ir grįžau į Salas, kur baigiau septynias klases. Esu parašęs prisiminimuose apie Salų mokyklą, apie Rimšionių mokyklą. Tada išėjau į Kamajų mokyklą, kuri jau buvo vidurinė, tik ką panaikinta progimnazija. Kamajų mokyklą užbaigiau 1961 m. ir išvažiavau į Vilnių, į universitetą. Iš ten, kaip jau sakiau, paėmė į armiją 1964 m.
– Kas daugiausia nulėmė, kad rinkotės lietuvių filologijos studijas?
– Patiko literatūra. Mano ir matematikos, fizikos, chemijos buvo penketai. Kai baigiau vidurinę mokyklą, buvo tik du ketvertai: rusų kalbos egzamino raštu ir braižybos.
– O kaip atsidūrėt Estijoj?
Daugiau „Gimtajame…“
