Teko greitai apsispręsti, su kuo ir prieš ką eiti
Per sukilimo jubiliejui skirtus renginius birželio 23 d. Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose kieme pristatytas stendas, glaustai pasakojantis 1941-ųjų Birželio sukilimo peripetijas šiame krašte ir žuvusiųjų atminimui skirto monumento sukūrimą, atstatymą. Stendą parengė Obelių muziejininkai kartu su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru.
1941 m. birželio sukilimas buvo entuziastingas, spontaniškas lietuvių tautos bandymas vėl atgauti nepriklausomybę po sovietų okupacijos. Obeliuose sukilėliai slapta pradėjo burtis likus kelioms savaitėms iki nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo. Drąsesni, patriotiškai nusiteikę vyrai jau nebenorėjo be kovos pasiduoti likimui. Obelių miestelyje susibūrė pirmas būrys, dar vienas – geležinkelio stotyje. Joje tuo metu buvo didžiulės besitraukiančios į Rytus sovietinės kariuomenės pajėgos (karo pradžioje sovietų armijos daliniai traukėsi per Rokiškį Daugpilio kryptimi). Tokiu būdu Obeliuose susidarė apie 90 sukilėlių. Jų daugumą sudarė paprasti kaimo ūkininkai, Nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnautojai, Šaulių sąjungos nariai. Jie birželio 23 d. stojo į kovą su besitraukiančiais raudonarmiečiais, milicininkais, partiniais aktyvistais. Į pasipriešinimą įsitraukė Lukštų, Kriaunų, Aleksandravėlės sukilėlių būriai.
Sukilimas tęsėsi tik iki birželio 28 d. Jėgos buvo nelygios. Žuvę sukilėliai iškilmingai palaidoti Obelių kapinėse. Pokariu daugelis Obelių sukilimo dalyvių tapo laisvės kovotojais, neišvengė kalėjimų ar lagerių.
senelio Gurijaus Kateščenkos paveikslų
parodą.
Paminklas turi dvi istorijas
1942 m. pasipriešinimas įamžintas didingu paminklu – vietos gyventojų paaukotomis lėšomis buvo pastatytas 8 metrų ilgio ir 3 metrų aukščio betoninis monumentas. Tai įvyko sunkiais nacistinės Vokietijos okupacijos metais. Paminklo statybas organizavo Obelių bažnyčios klebonas Leonas Virkutis. Paminklą sukūrė, jo statybai vadovavo Gurijus Kateščenka.
Prie paminklo palaidoti Kazys Petrauskas, Petras Putra, Konstantinas Seibutis, Algis Stankevičius, Juozas Šnioka, Jonas Baltrušaitis ir dar du nežinomi kariai. Sovietinės okupacijos metais paminklas buvo griaunamas kelis kartus, bet galutinai jį sunaikinti pavyko tik 1976 m.
Viltis atstatyti monumentą atsirado atkūrus Nepriklausomybę. 1997 m. tuo pradėjo rūpintis Andrius Dručkus – Laisvės kovų istorijos muziejaus Obeliuose įkūrėjas. Gerų žmonių valios dėka sumanymą įgyvendinti pavyko Obelių krašto garbės piliečiui Donatui Smalinskui, taigi 2013 m. paminklas buvo atkurtas.
Obeliuose atsidūrė dėl brolio
Koks žmogus buvo paminklo kūrėjas G. Kateščenka (1910–1983)? Birželio sukilimo dalyvis, geležinkelietis, vėliau neišvengęs politinio kalinio likimo, tačiau garsėjęs ir meniška prigimtimi – turėjo tapytojo ir skulptoriaus talentą. Būtent skulptoriaus talentas jį smarkiai įsuko į Birželio sukilimo įamžinimo peripetijas.
G. Kateščenkos tėvai atsikėlė į Lietuvą iš Pskovo (Rusija), iš pradžių apsigyveno Kyviškėse. Gurijus gimė Vilniuje. Jo tėvas buvo geležinkelietis, dirbo kelio meistru. Sūnus ūgtelėjęs taip pat darbavosi geležinkelio stotyse, tačiau vėliau baigė Vilniaus dailės mokyklos skulptūros studijas, Žemės ūkio mokyklą, įgijo inžinieriaus-sodininko diplomą.
Jį karas užklupo Vilniuje. Kadangi sostinėje nesijautė saugiai, atvyko į Obelius pas savo brolį Ivaną, dirbusį geležinkelio stotyje meistru. Čia įsidarbino, dalyvavo Birželio sukilimo veiksmuose. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, nuo 1946 m. pradžios įsidarbino Lietuvos geležinkelio valdyboje ir kartu su žmona bei dviem vaikais apsigyveno Vilniuje. Būtent 1946 m. jis suimtas kaip Birželio sukilimo Obeliuose dalyvis ir paminklo autorius.
Laisvės atėmimo vietoje Novosibirske, Rusijos šiaurėje, išbuvo iki 1955 m. gegužės pabaigos. Grįžęs iš įkalinimo, dirbo Trakų rajono tarpkolūkinės statybos treste, o vėliau – Rūdiškių medžio apdirbimo kombinato direktoriaus pavaduotoju. Palaidotas Rūdiškių kapinėse šalia žmonos ir sūnaus Slavomiro.
ypatingajame archyve.
Tapyba, fotografija, skulptūra
Prabėgus dešimtims metų po paminklo autoriaus G. Kateščenkos mirties, atsiskleidžia nauji jo talentai. Apie tai liudija Laisvės kovų istorijos muziejaus salėje surengta jo paveikslų paroda „Gyvenimo vėjai“.
Kūrybiniu senelio palikimu rūpinasi vaikaitis Olegas Katenskij. „Man labai įdomi ši jo kūrybos pusė. Portretai, peizažai… Senelis atsiskleidžia kaip tapytojas. Jam patikdavo gamta. Visi kūrybos stiliai skiriasi. Daug darbų išdovanota. Viena vertus, gerai, kad jie keliauja, kita vertus, nelabai, nes dingsta. Tiesiog vieną dieną paėmiau ir paslėpiau didelį darbų segtuvą nuo giminių (kad neišdovanotų – aut. past.)“, – pristatydamas sodraus kolorito paveikslus kalbėjo vaikaitis. Parodoje eksponuojamas ir G. Kateščenkos pieštas autoportretas.
Įsitraukęs į veiklą, Olegas vis atrasdavo naujų senelio gyvenimo pėdsakų – tapytojo, skulptoriaus, fotografo. Jo archyve užtiko daug fotonegatyvų.
G. Kateščenkos likimą tyrinėjęs Kauno rajono regioninio archyvo vadovas Gintaras Dručkus yra pažymėjęs, kad, nepaisant patirtų žiaurumų, šis žmogus išsaugojo menišką prigimtį, laisvalaikiu tapė Trakų peizažus ir daug fotografavo.
Projektas „G. Kateščenka: rezistentas, fotografas, dailininkas“ virto net programos „Trakai – kultūros sostinė 2020“ dalimi. Minint 110-ąsias G. Kateščenkos gimimo metines, jo nuotraukų paroda jau vyko Rūdiškėse, Užutrakio dvare.
Laisvės kovų istorijos muziejaus vadovas Valius Kazlauskas ragino: „Lankydamiesi parodoje Užutrakio dvare klausėme, kur paveikslai galėjo būti fiksuojami. Nejaugi menininkui į atmintį neįstrigo Obelių erdvė? Pabandykim įsižiūrėti ir paieškoti pažįstamų vietų.“ Muziejininko pastebėjimu, fotografijose autorius niekada nešlovino sovietinės santvarkos.
Tačiau į Obelius atkeliavo tik paveikslai. Tai nutiko dėl labai žemiškos priežasties – muziejaus patalpose visa paveikslų, fotografijos ir skulptūros pavyzdžių paroda netilptų. Ją planuota eksponuoti bendruomenės namuose, tačiau jie kol kas neatidaryti. Tikimasi, kad ateityje visa paroda visgi atkeliaus į Obelius.
Įdomybės
Gyvendamas Trakuose, G. Kateščenka dirbo statybinės organizacijos pavaduotoju, vienas iš pirmųjų pateikė Trakų pilies restauracijos eskizą. Pagal jį restauruota pilis. Tą eskizą vaikaitis padovanojo Obelių muziejui.
Besižvalgant po kūrybinį palikimą, užtiktas dar vienas įdomus faktas. Apie 1980 m. G. Kateščenka sukūrė ir pagamino Kristaus galvą, kuri iki šiol puošia Rūdiškių bažnyčios pagrindinį fasadą ir yra labai panaši į atvaizdą, buvusį ant paminklo Birželio sukilimo Obeliuose dalyviams.
P. S. Straipsnyje naudota Laisvės kovų istorijos muziejuje sukaupta istorinė medžiaga, Trakų istorinio nacionalinio parko informacija.
Projektą iš dalies remia:
